Apie Mus2021-10-18T10:50:28+02:00

Apie įmonę

UAB „Krekenavos agrofirma“ istorija siekia beveik tris dešimtmečius. 1993 m. Krekenavos miestelyje įsi­kū­ręs kiaulių auginimo kompleksas buvo didžiausias visoje šalyje. Tuomet pastačius mėsos perdirbimo ce­chą, čia pradėti gaminti ir mėsos gaminiai. Per dešimtmetį stipriai išaugus „Krekenavos“ mėsos gaminių pak­lausai, prireikė naujo cecho, nes senasis nebepajėgė patenkinti paklausos. Todėl 2004 metais, inves­ta­vus daugiau nei 23 mln. eurų, Kėdainių rajone pastatyta moderni, visiškai nauja mėsos perdirbimo ga­mykla. Po daugiau nei 22.000 m2 plotą užimančios įmonės pastatų stogu įsikūrė didžiausia Lietuvoje kiau­lių ir galvijų skerdykla, mėsos išpjaustymo, pakavimo cechai bei termiškai apdorotų mėsos produktų gamy­bos padalinys.

Įmonei pradėjus daugiau koncentruotis į mėsos perdirbimo verslą, 2008 metais danų bendrovei „Saerimner“ buvo parduotas įmonei priklausęs „Krekenavos“ kiaulių auginimo kompleksas. 2009 metų pava­sarį, šalia Kėdainių esančioje perdirbimo įmonėje buvo pastatytas naujas priestatas, kuriame įreng­tas modernus šviežios mėsos pakavimo cechas. Daugiau nei 6 mln. eurų investicija padidino įmo­nės konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiandien esame ES standartus atitinkanti mėsos perdirbimo įmonė, nuolatos auganti, tobu­lė­janti ir investuojanti ne tik į naujas gamybos technologijas, naujus įrenginius, bet ir sistemingai ugdanti sa­vo darbuotojų kompetencijas. Nuo 2017 metų UAB „Krekenavos agrofirma“ apyvarta kasmet viršija 120 mln. eurų.

Pagrindiniai faktai

  • Viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Baltijos šalyse, turinti beveik 30 metų veiklos patirtį.
  • Kasdien (įskaitant ir visas nedarbo dienas) parduodama virš 100 tonų šviežios mėsos ir beveik 30 tonų mėsos gaminių.
  • Bendrovė Lietuvoje užima ~ 30 % šviežios mėsos ir apie ~ 14 %  mėsos gaminių rinkos.
  • Šiuo metu bendrovėje dirba daugiau nei 1. 000 darbuotojų.
  • Visa produkcija kokybės skyriuje yra nuolat tikrinama, kad parduotuvių lentynas pasiektų tik aukščiausius standartus atitinkantys gaminiai.
  • Įmonės technologai tobulina esamus produktus bei kuria naujus, kad ir toliau džiugintumėme savo vartotojus.

Eksportas

  • 33% visos mūsų gaminamos produkcijos yra eksportuojama.
  • Per 2020 m. eksportavome 14,3 tūkst. tonų šviežios mėsos ir 1,4 tūkst. tonų mėsos gaminių.
  • Mūsų produkcija pasiekia net 27 šalis visame pasaulyje.
Logo

Sertifikatai

Mūsų įmonei išduoti sertifikatai patvirtina, jog gaminame kokybišką produkciją pagal aukščiausius tarptautinius maisto gaminimo standartus

Dažniausiai užduodami klausimai

Jei gaminys supakuotas panaudotas modifikuotos atmosferos technologiją, tai ant pakuotės privalomas užrašas „Supakuota panaudojant apsaugines dujas“. Kas yra tos „apsauginės dujos“ ar taip vadinama „modifikuota atmosfera“. Viskas labai paprasta. Atmosferos oras, kurio mes kvėpuojame yra sudarytas iš azoto (78%), deguonies (21%)  ir kai kurių kitų dujų (anglies dvideginio, argono) mišinio (1%). Specialios įrangos pagalba iš pakuotės iš viso išsiurbiamas oras ir įpučiami tie patys komponentai (deguonis, azotas ir anglies dvideginis) tik kitokiomis proporcijomis: jei pakuojami termiškai apdoroti gaminiai (pvz. virtos dešrelės), sumažinama azoto ir padidinama anglies dvideginio, deguonies nepučiama visai, o jei pakuojame šviežią mėsą, padidinamas deguonies santykis. Supakuotas tokiose „apsauginėse dujose“ gaminys ilgiau išlieka šviežias ir tinkamas vartojimui, nes neturi sąlyčio su paprastu atmosferos oru.

Aukščiausios rūšies produktų gamyboje naudojama tik geriausios kokybės atrinkta mėsos žaliava. Šiuose mėsos gaminiuose negali būti mechaniškai atskirtos mėsos, baltyminių mėsos pakaitalų (sojos, kviečių baltymų koncentrato, kiaušinių miltelių, pieno miltelių) ir užpildų (bulvių ar kukurūzų krakmolo, manų kruopų, kviečių skaidulų). Kitaip tariant aukščiausios rūšies gaminiuose nėra ir negali būti jokių mėsos pakaitalų bei mechaniškai atskirtos mėsos.

Pirmos rūšies gaminiuose leidžiama naudoti iki 1 – 2 % baltyminių mėsos pakaitalų ir iki 2 – 3 % užpildų (priklausomai nuo produktų grupės). Pirmos rūšies produktuose jau galima naudoti mechaniškai atskirtą mėsą , bet vėl gi neviršijant minėtos leistinos pakaitalų normos.

Į antros rūšies mėsos produktus galima įdėti iki 2 % baltyminių mėsos pakaitalų, užpildų (bulvių ar kukurūzų krakmolo, manų kruopų, kviečių skaidulų) kiekis neribojamas. Tačiau šios rūšies produktų sudėtyse privaloma nurodyti, kiek  minėtųjų žaliavų yra panaudota, nurodant jų kiekį procentais.

Produktai pažymėti žodžiais „ekstra“, „panerio“, „pieniška“, „daktariška“, „premium“, „puikus“, „lietuviškas“ ir kt. turi atitikti aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius.

Baltyminiai mėsos pakaitalai  – maisto medžiaga, kurios didžiąją funkcinių medžiagų dalį sudaro baltymai (pvz. sojos baltymų izoliatas, kviečių baltymų koncentratas, kiaušinių milteliai, pieno milteliai ir kt). Baltyminiais mėsos pakaitalais pirmos bei antros rūšies gaminiuose gali būti keičiama dalis mėsos taip, kad nebūtų sumažintas mėsos gaminio baltymų kiekis.

Užpildai – maisto medžiaga , kurios didžiąją funkcinių medžiagų dalį sudaro angliavandeniai ( pvz. kukurūzų krakmolas, kviečių miltai, bulvių skaidulos ir kt.) Užpildai sugeria vandenį ar riebalus ir dažniausiai naudojami gaminant termiškai apdorotus smulkintus mėsos gaminius (antros rūšies virtas dešras ir dešreles).

Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai privalo būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant jokių augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.

Labai dažnai antros rūšies gaminių sudėtyje pirmoje vietoje matome užrašą „mechaniškai atskirta paukštiena“. Kas tai? Po rankinio paukščių skerdenų išpjaustymo, ant kaulų dar lieka maistui tinkamos mėsos likučių. Yra speciali technologija, kai šie kaulai su mėsos likučiais yra susmulkinami ir perleidžiama per specialių sietelį/filtrą – kaulai ir jų dalys lieka, o mėsos žaliava praeina. Gaunama tyrės pavidalo mėsos masė. Tai ir yra ta „mechaniškai atskirta paukštiena“, kuri taip pat yra mėsos žaliava, tik jos naudojimas draudžiamas aukščiausios rūšies gaminiuose dėl mažesnės mitybinės vertės. Gamintojai naudoja šią žaliavą pigiems antros rūšies, kartais pirmos rūšies mėsos gaminiams (daugiausiai antros rūšies virtoms dešroms ir dešrelėms).

Netiesa. Tokių technologijų, kurios pakeistų natūralų rūkymo procesą kokiu nors mirkymu, išvis nėra, arba jos nėra žinomos Lietuvos mėsos perdirbėjams. UAB “Krekenavos agrofirma” mėsos gaminiai apdorojami natūraliu dūmu rūkyklose. Rūkymo procesas trunka tiek laiko, kiek reikalauja tam tikro produkto gamybos technologija. Rūkyklose natūralus dūmas yra išgaunamas naudojant natūralias buko, juodalksnio medžio drožles arba medienos tašelius.

Gyvūnų svaiginimas vykdomas pačiais humaniškiausiais ir moderniausiais būdais – taip, jog gyvūnas net nespėtų pajausti skausmo: galvijai per sekundės dalis apsvaiginami specialiu pneumatiniu įrenginiu. O kiaulės yra užmigdomos specialiose dujų kamerose. Beje, kad gyvulys nepatirtų streso ir mėsa būtų sveika, prieš skerdimą kiaulės patalpinamos po šiltu dušu, kur gali nusiraminti ir pailsėti. O galvijai tiesiog paliekami ramiai stovėti ir pailsėti tvartuose.

Netiesa. Paimkime pavyzdžiui bet kokias aukščiausios rūšies virtas dešreles. Priklausomai nuo receptūros, grynos mėsos žaliavos dalis jose gali būti apie 75 proc., o likusią dalį sudarys vanduo, prieskoniai. O jei kalbėsime apie vytintas dešras, tai jų gamyboje mėsos sunaudojama netgi daugiau, nei galiausiai parduodama, kadangi vytinama mėsa praranda drėmę ir dė to tampa lengvesnė. Pavyzdžiui 100 g vytintos dešros gamybai sunaudojama 140-150 g mėsos.

Pirmos arba antros rūšies gaminiuose mėsos žaliava taip pat sudarys nemažą dalį – apie 65% (likusią dalį užims mėsos pakaitalai, užpildai, vanduo, prieskoniai), tačiau ten daugiau naudojama pigesnė mėsos žaliava – vadinama mechaniškai atskirta mėsa. Kaip ji gaminama? Po rankiniu būdu atlikto išpjaustymo ant kaulų lieka raumenų ir audinių, kurie yra tinkami maistui. Todėl užsienyje sukurtos modernios technologijos, kurios nuo kaulų geba atskirti mėsos likučius: viskas susmulkinama ir perleidžiama per specialų sietelį/filtrą – gaunama vienalytė mėsos masė, tinkama maistui.

Mechaniškai atskirta mėsa skoninėmis savybėmis mažai skiriasi nuo grynos mėsos, tačiau yra gerokai pigesnė. Dėl mažesnės maistinės vertės jos negalima naudoti aukščiausios rūšies produktuose. Todėl norintys valgyti pačius kokybiškiausius ir maistingiausius gaminius be mėsos pakaitalų, užpildų ar mechaniškai atskirto mėsos turėtų rinktis “aukščiausios rūšies” užrašu pažymėtus gaminius.

Ne. Gamyba iš popieriaus nėra įmanoma pirmiausia dėl to, kad popierius – netinkama maistui ir be to brangi žaliava. Popieriaus naudojimas dešrų gamyboje yra senas ir labai juokingas mitas. Pigiose pirmos ir antros rūšies mėsos gaminiuose, kaip pigi mėsos žaliava naudojama mechaniškai atskirta mėsa. Tai tikrai labai nebrangi ir maistinga žaliava.

UAB „Krekenavos agrofirma“ gaminių „Pagaminta be konservantų“ gamyboje visiškai nenaudoja E raidėmis žymimų priedų. Tačiau  net ir nededant E priedų, galutiniame mėsos produkte galime tyrimu metu aptikti nitrito ir mononatrio glutamato nedidelius kiekius. Kaip jie ten atsiranda, jei jų nedėjome?

Mononatrio glutamatas yra natūrali mėsos cheminės sudėties medžiaga. Kepkite bet kokį kepsnį  namuose ir šios medžiagos tame kepsnyje šiek tiek bus, nors jos nedėjote. Todėl natūralu, jog jos aptinkame ir mūsų gaminiuose pagamintuose be E priedų.

Panaši situacija yra ir su nitritu. Gamyboje naudojami natūralių prieskoninių daržovių ekstraktai. Daržovės natūraliai kaupia nitratus, kurie suskyla į nitritus. Tai visiškai natūralus kasdieninis procesas, apie kurį net nesusimąstome valgydami daržoves. Taigi galutiniame gaminyje galime aptikti labai nedidelį kiekį nitrito, nors jo ir nedėjome.

ĮDOMUS EKSPERIMENTAS: Imkime šviežios kiaulienos gabalą, apibarstykime jį natūraliom prieskoninėmis žolelėmis: mairūnu, petražolėm ir salieru. Palikime marinuotis kokią parą ir kitą dieną iškepkime. Iškeptą kepsnį prapjauname. Ir ką mes matome pjūvyje? Mėsa kraštuose įgavusi rožinę spalvą. Tai yra natūraliai iš prieskoninių žolelių  susidariusio nitrito poveikis. Jis suteikė tokią spalvą reaguodamas su mėsoje esančiu mioglobinu.  Kaip matome su tam tikrom natūraliai mūsų gyvenime atsirandančiom medžiagom, kurios būdamos grynos turėtų E žymenį, mes susiduriame kasdieną. Tik apie tai nesusimąstome – juk valgome natūralų maistą.  Beje, net obuolyje yra 10 medžiagų, kurios būdamos grynos, turėtų E žymenį. Bet juk iškepę pyragą tik su obuoliais, galėtume jį vadinti pagamintu be E priedų. Ar ne? Mes manome, jog taip. O ką dabar manote Jūs?

Negalime atsakyti už visus gamintojus, tačiau įmonės UAB “Krekenavos agrofirma“ gaminių ženklinimo etiketėse visuomet rasite teisingą informaciją. Įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, kurios vidaus auditų metu yra tikrinami gamybiniai technologiniai procesai, žaliavos ir receptūros. Atliekamas atsekamumas ir žaliavų nurodytų gaminio ženklinimo etiketės sudėtyje identifikavimas. Tai pat gaminių sudėtį ir technologinius procesus periodiškai tikrina teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Bet kada galima atsekti iš kokių žaliavų buvo realiai pagamintos tam tikros partijos dešrelės ir sulyginti su ženklinimo etiketėje pateikta informacija. Visuomet atsižvelgdami į pateiktas pastabas darome ženklinimo pakeitimus, kad vartotojas būtų teisingai informuotas apie gaminio sudėtį, rūšį ir kitas jam svarbias savybes. Dabar vyraujant nuomonei, kad gamintojai nesivargina rašyti teisybės ženklinimo etiketėse (rašo viena, o deda ką nori), labiausiai nukenčia tie gamintojai, kurie iš tikrųjų sąžiningai pateikia visą reikalingą informaciją.

Mes spaudoje

Daugiau