SPAUSKITEnorėdami aplankyti Krekenavos ekskursiją!
Siekdami užtikrinti patogų naudojimąsi mūsų - www.krekenavos.lt interneto svetaine, jos funkcionalumą ir efektyvumą, naudojame slapukus. Ar sutinkate, kad Jūsų įrenginio atmintyje būtų išsaugomi slapukai? Daugiau informacijos apie slapukų naudojimą galite rasti Slapukų naudojimo politikoje. x
Ką reiškia užrašas ant pakuotės „Supakuota panaudojant apsaugines dujas“?

Jei gaminys supakuotas panaudotas modifikuotos atmosferos technologiją, tai ant pakuotės privalomas užrašas „Supakuota panaudojant apsaugines dujas“. Kas yra tos „apsauginės dujos“ ar taip vadinama „modifikuota atmosfera“. Viskas labai paprasta. Atmosferos oras, kurio mes kvėpuojame yra sudarytas iš azoto (78%), deguonies (21%)  ir kai kurių kitų dujų (anglies dvideginio, argono) mišinio (1%). Specialios įrangos pagalba iš pakuotės iš viso išsiurbiamas oras ir įpučiami tie patys komponentai (deguonis, azotas ir anglies dvideginis) tik kitokiomis proporcijomis: jei pakuojami termiškai apdoroti gaminiai (pvz. virtos dešrelės), sumažinama azoto ir padidinama anglies dvideginio, deguonies nepučiama visai, o jei pakuojame šviežią mėsą, padidinamas deguonies santykis. Supakuotas tokiose „apsauginėse dujose“ gaminys ilgiau išlieka šviežias ir tinkamas vartojimui, nes neturi sąlyčio su paprastu atmosferos oru.

Kuo skiriasi aukščiausios rūšies gaminiai nuo pirmos ar antros?

Aukščiausios rūšies produktų gamyboje naudojama tik geriausios kokybės atrinkta mėsos žaliava. Šiuose mėsos gaminiuose negali būti mechaniškai atskirtos mėsos, baltyminių mėsos pakaitalų (sojos, kviečių baltymų koncentrato, kiaušinių miltelių, pieno miltelių) ir užpildų (bulvių ar kukurūzų krakmolo, manų kruopų, kviečių skaidulų). Kitaip tariant aukščiausios rūšies gaminiuose nėra ir negali būti jokių mėsos pakaitalų bei mechaniškai atskirtos mėsos.

Pirmos rūšies gaminiuose leidžiama naudoti iki 1 - 2 % baltyminių mėsos pakaitalų ir iki 2 – 3 % užpildų (priklausomai nuo produktų grupės). Pirmos rūšies produktuose jau galima naudoti mechaniškai atskirtą mėsą , bet vėl gi neviršijant minėtos leistinos pakaitalų normos.

Į antros rūšies mėsos produktus galima įdėti iki 2 % baltyminių mėsos pakaitalų, užpildų (bulvių ar kukurūzų krakmolo, manų kruopų, kviečių skaidulų) kiekis neribojamas. Tačiau šios rūšies produktų sudėtyse privaloma nurodyti, kiek  minėtųjų žaliavų yra panaudota, nurodant jų kiekį procentais.

Produktai pažymėti žodžiais „ekstra“, „panerio“, „pieniška“, „daktariška“, „premium“, „puikus“, „lietuviškas“ ir kt. turi atitikti aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius.

Kas yra mėsos pakaitalai?

Baltyminiai mėsos pakaitalai  - maisto medžiaga, kurios didžiąją funkcinių medžiagų dalį sudaro baltymai (pvz. sojos baltymų izoliatas, kviečių baltymų koncentratas, kiaušinių milteliai, pieno milteliai ir kt). Baltyminiais mėsos pakaitalais pirmos bei antros rūšies gaminiuose gali būti keičiama dalis mėsos taip, kad nebūtų sumažintas mėsos gaminio baltymų kiekis.

Užpildai – maisto medžiaga , kurios didžiąją funkcinių medžiagų dalį sudaro angliavandeniai ( pvz. kukurūzų krakmolas, kviečių miltai, bulvių skaidulos ir kt.) Užpildai sugeria vandenį ar riebalus ir dažniausiai naudojami gaminant termiškai apdorotus smulkintus mėsos gaminius (antros rūšies virtas dešras ir dešreles).

Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai privalo būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant jokių augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.

Kas yra mechaniškai atskirta paukštiena?

Labai dažnai antros rūšies gaminių sudėtyje pirmoje vietoje matome užrašą „mechaniškai atskirta paukštiena“. Kas tai? Po rankinio paukščių skerdenų išpjaustymo, ant kaulų dar lieka maistui tinkamos mėsos likučių. Yra speciali technologija, kai šie kaulai su mėsos likučiais yra susmulkinami ir perleidžiama per specialių sietelį/filtrą - kaulai ir jų dalys lieka, o mėsos žaliava praeina. Gaunama tyrės pavidalo mėsos masė. Tai ir yra ta „mechaniškai atskirta paukštiena“, kuri taip pat yra mėsos žaliava, tik jos naudojimas draudžiamas aukščiausios rūšies gaminiuose dėl mažesnės mitybinės vertės. Gamintojai naudoja šią žaliavą pigiems antros rūšies, kartais pirmos rūšies mėsos gaminiams (daugiausiai antros rūšies virtoms dešroms ir dešrelėms).

Sakoma, kad dabar dešrose ir dešrelėse mėsos beveik nėra? Ar tai tiesa?

Netiesa. Paimkime pavyzdžiui bet kokias aukščiausios rūšies virtas dešreles. Priklausomai nuo receptūros, grynos mėsos žaliavos dalis jose gali būti apie 75 proc., o likusią dalį sudarys vanduo, prieskoniai. O jei kalbėsime apie vytintas dešras, tai jų gamyboje mėsos sunaudojama netgi daugiau, nei galiausiai parduodama, kadangi vytinama mėsa praranda drėmę ir dė to tampa lengvesnė. Pavyzdžiui 100 g vytintos dešros gamybai sunaudojama 140-150 g mėsos.

Pirmos arba antros rūšies gaminiuose mėsos žaliava taip pat sudarys nemažą dalį - apie 65% (likusią dalį užims mėsos pakaitalai, užpildai, vanduo, prieskoniai), tačiau ten daugiau naudojama pigesnė mėsos žaliava - vadinama mechaniškai atskirta mėsa. Kaip ji gaminama? Po rankiniu būdu atlikto išpjaustymo ant kaulų lieka raumenų ir audinių, kurie yra tinkami maistui. Todėl užsienyje sukurtos modernios technologijos, kurios nuo kaulų geba atskirti mėsos likučius: viskas susmulkinama ir perleidžiama per specialų sietelį/filtrą – gaunama vienalytė mėsos masė, tinkama maistui.

Mechaniškai atskirta mėsa skoninėmis savybėmis mažai skiriasi nuo grynos mėsos, tačiau yra gerokai pigesnė. Dėl mažesnės maistinės vertės jos negalima naudoti aukščiausios rūšies produktuose. Todėl norintys valgyti pačius kokybiškiausius ir maistingiausius gaminius be mėsos pakaitalų, užpildų ar mechaniškai atskirto mėsos turėtų rinktis “aukščiausios rūšies” užrašu pažymėtus gaminius.

Ar teisybė, jog rūkyti mėsos gaminiai nerūkomi, o mirkomi specialiame tirpale?

Netiesa. Tokių technologijų, kurios pakeistų natūralų rūkymo procesą kokiu nors mirkymu, išvis nėra, arba jos nėra žinomos Lietuvos mėsos perdirbėjams. AB “Krekenavos agrofirma” mėsos gaminiai apdorojami natūraliu dūmu rūkyklose. Rūkymo procesas trunka tiek laiko, kiek reikalauja tam tikro produkto gamybos technologija. Rūkyklose natūralus dūmas yra išgaunamas naudojant natūralias buko, juodalksnio medžio drožles arba medienos tašelius.

Ar į dešras dedama popieriaus?

Ne. Gamyba iš popieriaus nėra įmanoma pirmiausia dėl to, kad popierius – netinkama maistui ir be to brangi žaliava. Popieriaus naudojimas dešrų gamyboje yra senas ir labai juokingas mitas. Pigiose pirmos ir antros rūšies mėsos gaminiuose, kaip pigi mėsos žaliava naudojama mechaniškai atskirta mėsa. Tai tikrai labai nebrangi ir maistinga žaliava.

Kaip skerdykloje apsvaiginami gyvuliai?

Gyvūnų svaiginimas vykdomas pačiais humaniškiausiais ir moderniausiais būdais - taip, jog gyvūnas net nespėtų pajausti skausmo: galvijai per sekundės dalis apsvaiginami specialiu pneumatiniu įrenginiu. O kiaulės yra užmigdomos specialiose dujų kamerose. Beje, kad gyvulys nepatirtų streso ir mėsa būtų sveika, prieš skerdimą kiaulės patalpinamos po šiltu dušu, kur gali nusiraminti ir pailsėti. O galvijai tiesiog paliekami ramiai stovėti ir pailsėti tvartuose.

Ar galima tikėti viskuo, kas parašyta ant gaminio etiketės?

Negalime atsakyti už visus gamintojus, tačiau įmonės AB “Krekenavos agrofirma“ gaminių ženklinimo etiketėse visuomet rasite teisingą informaciją. Įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, kurios vidaus auditų metu yra tikrinami gamybiniai technologiniai procesai, žaliavos ir receptūros. Atliekamas atsekamumas ir žaliavų nurodytų gaminio ženklinimo etiketės sudėtyje identifikavimas. Tai pat gaminių sudėtį ir technologinius procesus periodiškai tikrina teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Bet kada galima atsekti iš kokių žaliavų buvo realiai pagamintos tam tikros partijos dešrelės ir sulyginti su ženklinimo etiketėje pateikta informacija. Visuomet atsižvelgdami į pateiktas pastabas darome ženklinimo pakeitimus, kad vartotojas būtų teisingai informuotas apie gaminio sudėtį, rūšį ir kitas jam svarbias savybes. Dabar vyraujant nuomonei, kad gamintojai nesivargina rašyti teisybės ženklinimo etiketėse (rašo viena, o deda ką nori), labiausiai nukenčia tie gamintojai, kurie iš tikrųjų sąžiningai pateikia visą reikalingą informaciją.

Ar „Pagaminta be konservantų“ gaminiuose tikrai nėra E priedų?

AB „Krekenavos agrofirma“ gaminių „Pagaminta be konservantų“ gamyboje visiškai nenaudoja E raidėmis žymimų priedų. Tačiau  net ir nededant E priedų, galutiniame mėsos produkte galime tyrimu metu aptikti nitrito ir mononatrio glutamato nedidelius kiekius. Kaip jie ten atsiranda, jei jų nedėjome?

Mononatrio glutamatas yra natūrali mėsos cheminės sudėties medžiaga. Kepkite bet kokį kepsnį  namuose ir šios medžiagos tame kepsnyje šiek tiek bus, nors jos nedėjote. Todėl natūralu, jog jos aptinkame ir mūsų gaminiuose pagamintuose be E priedų.

Panaši situacija yra ir su nitritu. Gamyboje naudojami natūralių prieskoninių daržovių ekstraktai. Daržovės natūraliai kaupia nitratus, kurie suskyla į nitritus. Tai visiškai natūralus kasdieninis procesas, apie kurį net nesusimąstome valgydami daržoves. Taigi galutiniame gaminyje galime aptikti labai nedidelį kiekį nitrito, nors jo ir nedėjome.

ĮDOMUS EKSPERIMENTAS: Imkime šviežios kiaulienos gabalą, apibarstykime jį natūraliom prieskoninėmis žolelėmis: mairūnu, petražolėm ir salieru. Palikime marinuotis kokią parą ir kitą dieną iškepkime. Iškeptą kepsnį prapjauname. Ir ką mes matome pjūvyje? Mėsa kraštuose įgavusi rožinę spalvą. Tai yra natūraliai iš prieskoninių žolelių  susidariusio nitrito poveikis. Jis suteikė tokią spalvą reaguodamas su mėsoje esančiu mioglobinu.  Kaip matome su tam tikrom natūraliai mūsų gyvenime atsirandančiom medžiagom, kurios būdamos grynos turėtų E žymenį, mes susiduriame kasdieną. Tik apie tai nesusimąstome – juk valgome natūralų maistą.  Beje, net obuolyje yra 10 medžiagų, kurios būdamos grynos, turėtų E žymenį. Bet juk iškepę pyragą tik su obuoliais, galėtume jį vadinti pagamintu be E priedų. Ar ne? Mes manome, jog taip. O ką dabar manote Jūs?